- stibinkaulis
- stibìnkaulis sm. (1) Š, NdŽ, KŽ, LKAI178(Pnd, PnmR); Rtr, M, stibýnkaulis (1) Š, NdŽ žr. stibikaulis: 1. Šoko iš medžio, nūsilaužė stibýnkaulį Jdr. Sudžiūvo, vieni stibýnkauliai beliko DūnŽ. O juk tu nelabai ir dailus: tos kojos – vieni stibinkauliai BsPII125. Atrodai kaip stibynkaulis, susisukusi Žlb. 2. NdŽ.
Dictionary of the Lithuanian Language.